Nauja šeima šuniuko atvykimo dažniausiai laukia savaites ar mėnesius. Šuniukui apie tai niekas nepaaiškino.
Dar ryte jo pasaulis kvepėjo mama, vados broliais ir pažįstamais žmonėmis. Vakare jis jau atsiduria kitoje vietoje: vaikšto kitokiomis grindimis, girdi nepažįstamus garsus ir mato žmones, kurie labai nori jį mylėti. Net drąsus, socialus šuniukas pirmąją dieną patiria milžinišką pokytį.
Todėl pirmųjų 72 valandų tikslas nėra parodyti jam visą būsimą gyvenimą. Tikslas - susiaurinti pasaulį tiek, kad jį būtų įmanoma suprasti.
Pasiruošimas baigiasi dar prieš važiuojant pasiimti
Grįžę su šuniuku jau neturėtumėte svarstyti, kur jis miegos ir pro kurias duris bus vedamas į lauką. Paruoškite vieną ramią pagrindinę erdvę, narvą arba guolį, aptvarėlį, vartelius, vandens indą ir kelis saugius kramtalus. Patraukite laidus, augalus, vaikų žaislus, batus ir viską, ko nenorite matyti šuniuko burnoje.
Iš veisėjo parsivežkite įprasto maisto, informaciją apie valgymo laiką ir, jei įmanoma, pažįstamo kvapo audinį. Pirmosiomis dienomis šeimos pasikeitimo visiškai pakanka. Maisto, miego vietos ir visos dienotvarkės vienu metu keisti nereikia.
Šeima taip pat turi susitarti dėl žodžių. Koks signalas reikš kelionę į tualeto vietą? Ar šuo ateityje galės lipti ant sofos? Kas keliasi naktį? Kas prižiūri vaikų ir šuniuko bendravimą? Taisyklė, kuri priklauso nuo to, kuris šeimos narys tuo metu yra kambaryje, šuniukui nėra taisyklė.
Pirmoji valanda: mažiau ceremonijos, daugiau aiškumo
Parvykę pirmiausia nuneškite arba nuveskite šuniuką į pasirinktą tualeto vietą. Ne į svetainę, ne pas laukiančius senelius ir ne fotografuotis prie naujo guolio. Kelionė, jaudulys ir pabudimas dažnai reiškia, kad šuniukui reikia išsituštinti.
Ramiai palaukite. Kai šuniukas pradeda atlikti reikalus, vieną kartą pasakykite pasirinktą signalą, pavyzdžiui, „bala“ ar „tualetas“. Atlygį duokite ir džiaugsmą parodykite tik jam baigus. Tada galima kelias minutes patyrinėti artimiausią aplinką ir eiti vidun.
Namuose parodykite ne visą būstą, o pagrindinę zoną. Leiskite pauostyti, atsigerti, rasti guolį ir narvą. Neperdavinėkite šuniuko iš rankų į rankas ir nekvieskite visų kaimynų. Ryšys neatsiranda dėl to, kad per pirmą valandą jį palietė kuo daugiau žmonių.
Pirmasis vakaras: stebėkite, o ne egzaminuokite
Šuniukas gali atrodyti neįprastai ramus. Gali, priešingai, lakstyti, griebti rankas ir negalėti sustoti. Abi reakcijos gali būti susijusios su nuovargiu ir įtampa.
Neskubėkite spręsti, koks jo „tikras charakteris“. Pirmąją dieną matote gyvūną po didelio gyvenimo pokyčio, o ne galutinę jo asmenybę.
Pasiūlykite įprastą maistą, po jo išveskite į tualeto vietą, skirkite trumpą ramų bendravimą ir padėkite užmigti. Pirmą vakarą nereikia mokyti visų komandų. Vardas, sekimas paskui žmogų ir keli sėkmingi išėjimai į lauką jau yra daug.
Jei namuose yra vaikų, pirmasis susitikimas turi vykti ant grindų arba vaikui ramiai sėdint, o suaugusiajam būnant per ištiestos rankos atstumą. Vaikas neturi šuniuko nešioti, apkabinti, žadinti ar sekti į narvą. Narvas ir guolis nuo pirmos dienos turi reikšti vietą, kurioje šuns niekas neliečia.
Pirmoji naktis: artumas nėra išlepinimas
Šuniukas iki šiol nemiegojo vienas. Tikėtis, kad pirmą naktį jis be jokio pasiruošimo ramiai išbus kitame namo gale, nėra savarankiškumo mokymas.
Pastatykite narvą ar guolį šalia lovos. Taip girdėsite, kada šuniukas sujuda, ir galėsite atskirti trumpą nepasitenkinimą nuo poreikio atlikti reikalus ar stiprėjančios panikos. Naktinis išėjimas turi būti ramus: į pasirinktą vietą, be žaidimų ir kelionių po kiemą, tada atgal miegoti.
Jei šuniukas trumpai suinkščia ir vėl įsitaiso, nebūtina reaguoti į kiekvieną garsą. Jei inkštimas stiprėja, šuniukas blaškosi, kandžioja grotas, gausiai seilėjasi ar nebegali priimti maisto, tai nėra paprastas „užsispyrimas“. Žingsnis jam per sunkus. Būdami šalia ir palengvindami situaciją baimės neskatinate.
Antroji diena: pradėkite ritmą
Pabudimas, tualetas, maistas, dar vienas išėjimas, trumpas žaidimas ir miegas. Ši paprasta seka padeda greičiau nei nuolatinis spontaniškumas.
Užsirašykite, kada šuniukas valgė, gėrė, miegojo ir atliko reikalus. Jau po poros dienų pamatysite dėsningumus. Vieni šuniukai tuštinasi vos pavalgę, kitiems reikia dešimties ar penkiolikos minučių. Vieni aiškiai eina prie durų, kiti tik akimirkai nustoja žaisti ir pradeda uostyti grindis.
Neįmanoma prižiūrėti to, ko nepastebite. Trumpi užrašai pirmąją savaitę padeda išvengti daugybės balučių ir spėlionių.
Pradėkite ir mažus atsiskyrimo pratimus. Šuniukui kramtant saugioje vietoje, ženkite už vartelių, po kelių sekundžių grįžkite. Nueikite iki durų ir atgal. Tikslas - ne išbandyti, kiek ilgai jis iškęs, o parodyti, kad trumpas žmogaus pasitraukimas nėra įvykis.
Trečioji diena: pasaulis gali truputį plėstis
Jeigu šuniukas valgo, miega, noriai bendrauja ir pradeda orientuotis, galima parodyti dar vieną namų erdvę, atlikti labai trumpą priežiūros pratimą, ramiai nuvažiuoti automobiliu ar iš tolo stebėti naują aplinką.
Tačiau trys dienos nėra terminas, iki kurio šuniukas privalo „apsiprasti“. Jautresniam šuniukui reikės daugiau laiko. Viduriavimas, apetito pokyčiai ar neramesnis miegas gali būti susiję su stresu, bet užsitęsusius ar ryškius simptomus turi įvertinti veterinarijos gydytojas.
Jei namuose yra kitas šuo, pažintis turi vykti ramioje, erdvioje vietoje, žmogui prižiūrint abu gyvūnus. Suaugusio šuns urzgimas nebūtinai reiškia agresiją - tai gali būti prašymas laikytis atstumo. Tačiau negalima palikti suaugusio šuns „auklėti“ šuniuko be žmogaus priežiūros. Vyresniam šuniui taip pat reikia galimybės pasitraukti ir ilsėtis.
Ko pirmosiomis dienomis nereikia
Nereikia svečių maratono, šunų aikštelės, ilgo pasivaikščiojimo, maudynių vien dėl pažinties, viso miesto garsų per vieną išvyką ir nuolatinio šuniuko linksminimo. Socializacija nėra įspūdžių skaičiavimo varžybos.
Pirmosios dienos sėkmę geriau matuoti paprasčiau. Ar šuniukas randa, kur pailsėti? Ar pradeda valgyti? Ar žmogus jau atpažįsta jo tualeto signalus? Ar dienoje yra bent keli ramūs, nuspėjami ciklai?
Jei taip, jūs ne „nieko neveikiate“. Jūs klojate pagrindą viskam, ko mokysite vėliau.
Toliau skaitykite: Šuniuko dienos ritmas: kodėl poilsis toks pat svarbus kaip veikla