Įsivaizduokite gana tipišką situaciją. Atvažiuojate pas veisėją susipažinti su vada. Prieš jus laksto keli šuniukai: vienas iškart atbėga, lipa ant kojų ir bando pagauti batraištį, kitas prieina kiek atsargiau, trečias tuo metu žaidžia su broliu, o dar vienas, atrodo, apskritai nemato jokios priežasties dėl jūsų keltis iš miego.
Ir štai vienas šuniukas pribėga pirmas, atsisėda šalia ir žiūri tiesiai į akis. Dažnai būtent čia gimsta mintis: „Viskas. Jis mane pasirinko.“
Skamba gražiai. Tik iš tikrųjų jūs sužinojote labai nedaug - kad būtent tuo metu šis šuniukas pirmas nusprendė prie jūsų prieiti.
Gal jis iš tiesų labai orientuotas į žmogų. Gal yra ypač smalsus ir drąsus. O gal jis tiesiog prieina pirmas prie visko - žmonių, dėžių, naujų žaislų ir visų kitų potencialiai įdomių objektų. Tuo metu kitas šuniukas, kuris šiandien į jus pasižiūrėjo iš dviejų metrų atstumo, gal prieš pusvalandį lakstė pirmas ir dabar tiesiog pavargo.
Būtent čia ir prasideda viena didžiausių problemų renkantis šuniuką: žmogus iš kelių minučių elgesio labai greitai bando padaryti išvadą apie visą būsimą šuns charakterį.
Patarimai, kurie skamba logiškai, bet nieko negarantuoja
Internete tokių patarimų pilna. Rinkis tą, kuris pirmas pribėga. Rinkis drąsiausią. Jeigu šeimoje yra vaikų - imk ramiausią. Jei nori sportuoti - rinkis aktyviausią. Neimk to, kuris laikosi atokiau. O pats romantiškiausias variantas - „tiesiog pajusi, kuris yra tavo“.
Problema ne ta, kad šiuose patarimuose nėra nė lašo tiesos. Problema ta, kad kiekvienas jų bando sudėtingą gyvūną sutalpinti į vieną labai paprastą elgesį.
Šuniukas, kuris pirmas pribėga prie nepažįstamo žmogaus, gali būti puikiai socializuotas ir labai drąsus. Tačiau tas pats elgesys gali rodyti ir didelį impulsyvumą. Šuniukas, kuris iš pradžių lieka kiek toliau, nebūtinai yra bailus. Jis gali tiesiog pirmiau stebėti situaciją ir tik tada nuspręsti, ką su ja daryti.
Tai ypač svarbu vertinant konkrečios veislės šunis. Pavyzdžiui, australų aviganis nėra veislė, kurios kiekvienas atstovas privalo akimirksniu norėti draugauti su kiekvienu nauju žmogumi. Tam tikras santūrumas ir situacijos vertinimas šiai veislei savaime nėra problema. Todėl žmogui, kuris neturi daug patirties su australais, atsargesnis šuniukas gali atrodyti „ne toks draugiškas“, nors žmogus, gerai pažįstantis veislę, tame pačiame elgesyje matys visai ką kita.
Ką iš tikrųjų reiškia „ramus šuniukas“?
Lygiai taip pat klaidina ir noras pasirinkti „ramiausią“ šuniuką. Ypač dažnai tai girdime iš šeimų, kurios turi vaikų: norime ramaus, švelnaus šuns, todėl renkamės tą, kuris mažiausiai laksto.
Tik ką reiškia „ramus“?
Gal šuniukas iš tiesų turi gana stabilų, lengvai susireguliuojantį temperamentą. O gal jis tiesiog pavargęs. Gal naujoje situacijoje jo reakcija yra sustingti ir stebėti. Gal jis jautresnis aplinkai ir jam reikia daugiau laiko apsiprasti.
Žmogui, kuris mato vadą pusvalandį, visi šie variantai gali atrodyti beveik vienodai. Veisėjui, kuris tuos pačius šuniukus stebi kiekvieną dieną daugybėje skirtingų situacijų, skirtumas paprastai yra gerokai aiškesnis.
„Noriu sportinio šuns, todėl duokite aktyviausią“
Tas pats galioja ir kitam kraštutinumui.
Didelis aktyvumas savaime dar nepadaro gero sportinio partnerio. Kartais kur kas svarbiau, kaip šuniukas bendradarbiauja su žmogumi, kiek lengvai priima pagalbą, kaip sprendžia problemą, ką daro nepavykus iš pirmo karto ir kaip greitai sugeba nusiraminti po stipraus susijaudinimo.
Vienas šuniukas gali būti tikras mažas variklis, bet kartu labai savarankiškas. Kitas - kiek mažiau pašėlęs, tačiau nuolat seka žmogų ir labai noriai su juo dirba. Trečias prieš imdamasis veiksmo kelias sekundes stebi ir tik tada bando.
Kuris iš jų geriausias? Atsakymas priklauso ne tik nuo šuniuko. Jis priklauso nuo žmogaus, kuris tą šuniuką augins.
Spalva, akys ir kiti akiai malonūs kriterijai
Čia atsiranda ir dar vienas labai žmogiškas pasirinkimo kriterijus - išvaizda.
„Mes norime būtent to blue merle.“
„Norėtume mėlynų akių.“
„Nuotraukose labiausiai patiko šitas.“
Ir tai visiškai suprantama. Mes visi pirmiausia matome akimis, o šuniukai dar turi neblogą talentą visiškai išjungti racionalią žmogaus smegenų dalį.
Tik spalva nieko nepasako apie tai, kaip tas šuo reaguos į frustraciją, triukšmą, konfliktą, naują aplinką ar spaudimą. Ji nepasako, ar jūsų būsimam šuniui bus labai svarbus žmogus, ar jis bus gana savarankiškas, ar lengvai atsigaus po nemalonios situacijos ir ar jo energijos lygis derės su jūsų kasdienybe.
Jeigu jūsų mėgstamiausia spalva sutampa su jums tinkamiausiu temperamentu - puiku. Tačiau geriau, kad sprendimai būtų priimami būtent tokia tvarka, o ne atvirkščiai.
„Aš tiesiog pajusiu, kuris mano“
Dar sudėtingiau ginčytis su šiuo jausmu. Ir tiesą sakant, su juo nereikia visiškai ginčytis. Žmogui gali labai greitai atsirasti simpatija konkrečiam šuniukui, ir kartais tai tikrai būna tas pats šuo, kuris vėliau tampa puikiu šeimos nariu.
Tik simpatija ir suderinamumas nėra visiškai tas pats.
Žmogus, kuris ieško ramaus šeimos šuns, dažnai labiausiai įsimyli drąsiausią, linksmiausią ir intensyviausią vados šuniuką. Jis visur pirmas, viskuo domisi, lipa ant kelių, vagia pirštines ir sukuria nuostabų pirmą įspūdį.
Po pusmečio tas pats žmogus kartais pradeda ieškoti atsakymo į klausimą, kur šiame šunyje yra OFF mygtukas.
O veisėjas tą „variklį“ greičiausiai matė nuo pat mažens.
Temperamento testas irgi nėra krištolinis rutulys
Yra ir kita šuniukų pasirinkimo pusė. Kai žmonės išgirsta apie temperamento testavimą, kartais atsiranda priešingas lūkestis: dabar jau tikrai galėsime tiksliai išmatuoti šuniuką ir sužinoti, koks jis bus po penkerių metų.
Deja, taip nėra.
Ankstyvas šuniuko temperamento vertinimas negali patikimai nuspėti visos būsimo suaugusio šuns asmenybės. Šuo dar vystysis, patirs daugybę naujų situacijų, o didžiulę reikšmę turės socializacija, aplinka, mokymas ir pats žmogus.
Todėl temperamento testą geriau vertinti ne kaip prognozę, o kaip dar vieną informacijos šaltinį.
Jeigu visiems vados šuniukams sudaromos panašios situacijos, galima palyginti, kaip jie į jas reaguoja. Vienas iškart eina tyrinėti naują objektą, kitas prieš prieidamas kurį laiką stebi. Vienas susidūręs su kliūtimi labai greitai kreipiasi pagalbos į žmogų, kitas atkakliai bando pats. Vienas po netikėto garso beveik akimirksniu grįžta prie savo veiklos, kitam atsistatymui reikia daugiau laiko.
Nė viena iš šių reakcijų savaime nepadaro šuniuko „geru“ arba „blogu“. Jos tiesiog padeda geriau suprasti, koks šuo šiuo metu yra prieš mus.
Geriausiu atveju temperamento vertinimas papildo tai, ką veisėjas jau matė kelias savaites. Kartais testas tiesiog patvirtina bendrą vaizdą. Kartais parodo niuansą, kurio kasdienybėje nebuvo taip lengva pastebėti.
Ir būtent šių skirtingų informacijos sluoksnių visuma pradeda turėti tikrą vertę.
Taigi kas turėtų rinkti šuniuką?
Čia atsakymas tampa šiek tiek mažiau romantiškas, tačiau gerokai praktiškesnis.
Geriausiai šuniukas parenkamas tada, kai sprendimą priimantys žmonės turi gerokai daugiau informacijos nei galima surinkti per vieną apsilankymą.
Pirmas žmogus čia dažniausiai yra veisėjas. Ne todėl, kad veisėjas turi kažkokių mistinių galių „matyti šuns sielą“, o todėl, kad jis šuniukus stebi nuo gimimo.
Per kelias savaites susikaupia šimtai mažų situacijų, kurių būsimas šeimininkas tiesiog neturi galimybės pamatyti. Kas pirmas eina tyrinėti naują erdvę? Kas konfliktuodamas greitai užsidega? Kas lengvai nusileidžia? Kas susidūręs su problema ieško žmogaus? Kas po nemalonios situacijos greitai atsigauna, o kas ilgiau nešiojasi patirtį?
Be to, geras veisėjas pažįsta ne tik pačius šuniukus. Jis žino jų mamą, tėvą, dažnai ir ankstesnes vadas bei giminingus šunis. Tai leidžia matyti platesnį kontekstą: kokios savybės linijose kartojasi ir kokia jų reikšmė konkrečiai veislei.
Todėl labai daug vertės turi ne veisėjas, kuris sako „rinkitės, kuris gražiausias“, o tas, kuris gali pasakyti: „Man atrodo, jums šitas šuniukas nebus geriausias variantas.“
Specialistas - bet ar jis pažįsta veislę?
Dar daugiau informacijos galima gauti pasitelkus specialistą. Tačiau ir čia svarbi viena detalė: žodžiai „šunų treneris“ savaime dar nereiškia, kad žmogus idealiai supranta kiekvienos veislės temperamentą.
Geras treneris, per savo karjerą matęs daug įvairių šunų, tikrai gali pastebėti dalykų, kurių būsimas šeimininkas nepamatys. Jo nuomonė gali būti labai vertinga. Vis dėlto renkantis konkrečios veislės šuniuką svarbu ir tai, kiek specialistas pažįsta būtent tą veislę ar bent jau panašaus tipo šunis.
Australų aviganio santūrumas, jautrumas aplinkai, noras kontroliuoti judėjimą ar stiprus susidomėjimas tuo, kas vyksta aplink, turi būti vertinami australų aviganio kontekste. Žmogus, kuris su šia veisle dirbo daug metų, tam tikrą elgesį gali interpretuoti visai kitaip nei specialistas, kurio didžioji dalis patirties sukaupta su kitokio temperamento šunimis.
Todėl, jeigu šuniuką padeda vertinti treneris ar elgsenos specialistas, verta klausti ne tik „kiek metų jūs treniruojate šunis?“, bet ir „kiek šios veislės šunų esate realiai matęs ir su jais dirbęs?“
Nėra geriausio vados šuniuko. Yra tinkamiausias jums
Ir tada lieka paskutinė, ne mažiau svarbi lygties dalis - būsimas šeimininkas.
Nes neegzistuoja vienas „geriausias vados šuniukas“.
Yra šuniukas, kuris geriau arba blogiau atitinka konkretaus žmogaus gyvenimą.
Labai aktyvus, atkaklus ir intensyvus šuo vienam žmogui gali būti svajonių partneris. Kitam - kasdienis nuovargio šaltinis. Jautresnis ir daugiau laiko sprendimams skiriantis šuo patyrusiam žmogui gali būti labai įdomus partneris, o pirmą kartą šunį auginančiam žmogui jis gali pasirodyti sudėtingas.
Vienas būsimas šeimininkas nori savaitgaliais vaikščioti po miškus, treniruoti rally obedience, agility ar frisbee ir nuolat kažko mokyti savo šunį. Kitas nori gero šeimos kompaniono, kuris nueis ilgą pasivaikščiojimą, galės važiuoti kartu atostogų ir vakare ramiai gulės šalia.
Abu gali būti puikūs šeimininkai. Jiems tiesiog nebūtinai reikia to paties šuniuko.
Todėl geras veisėjas kartais pasako tai, ko būsimas šeimininkas nelabai nori girdėti: „Jums šito šuniuko nerekomenduočiau.“ Kartais pasiūlo visai kitą šuniuką nei tą, kuris labiausiai patiko nuotraukose. O kartais gali pasakyti ir dar nemalonesnį dalyką: „Šitoje vadoje šuniuko, kurį galėčiau jums ramiai rekomenduoti, nematau.“
Ir paradoksalu, bet tai dažnai yra vienas geriausių ženklų apie patį veisėją.
Jeigu svarbiausias tikslas yra kuo greičiau parduoti šuniukus, daug paprasčiau leisti žmonėms rinktis pagal spalvą, eilės numerį arba principą „kuris pribėgo, tas jūsų“.
Jeigu svarbiausia, kaip tas šuo gyvens po metų, penkerių ar dešimties, kartais tenka pasiginčyti.
Klausimas, kurį verta užduoti vietoj visų kitų
Galų gale klausimas turėtų būti ne „kuris šuniukas mane pasirinko?“ ir net ne „kuris man labiausiai patinka?“.
Daug naudingesnis klausimas yra: „Kuris iš šių šuniukų geriausiai galėtų gyventi mano gyvenimą?“
Kartais atsakymas tikrai bus tas pats šuniukas, kuris pirmas pribėgo prie jūsų.
Kartais - tas, kuris iš pradžių kelias sekundes tiesiog stebėjo.
Kartais - šuniukas, kurio spalvos net nebuvote įrašę į savo norų sąrašą.
O kartais - tas, kurį veisėjas rekomenduoja vietoje jūsų išsirinkto favorito.
„Skraidančiose Ausytėse“ būtent todėl stengiamės kuo daugiau sužinoti apie būsimų šeimininkų gyvenimą dar prieš priimdami galutinį sprendimą, o šuniukams atliekame ir papildomą temperamento vertinimą su specialistu. Ne todėl, kad tikėtume, jog septynių savaičių šuniuką galima tiksliai „išmatuoti“ ir nuspėti visą jo gyvenimą.
Tiesiog norime turėti kuo daugiau informacijos ir kuo mažiau spėlioti.
Nes žmogus renkasi ne šuniuką pusvalandžio apsilankymui. Jis renkasi šunį savo gyvenimui.
Ir turbūt geriausias rezultatas yra ne tas pirmasis momentas, kai paimate šuniuką ant rankų ir pagalvojate „šitas mano“.
Geriausias rezultatas būna po daugelio metų, kai pasižiūrite į tą patį šunį ir galite ramiai pasakyti:
„Jo. Šitas tikrai buvo mūsų.“
Kvietimas: Jeigu svarstote apie australų aviganį, pradėkite ne nuo spalvos, o nuo pokalbio. Užpildykite klausimyną - jis padeda mums suprasti jūsų kasdienybę ir pasakyti, kuris šuniukas jai tiktų geriausiai. O jei norite pamatyti, kaip toks vertinimas atrodo praktiškai, pažiūrėkite „Happy“ vados šuniukų aprašymus.