Šeima parsiveža šuniuką ir tikisi, kad vyresnis šuo apsidžiaugs nauju draugu. Vyresnis šuo pauosto, nusisuka ir nueina. Šuniukas seka iš paskos, šoka ant galvos, kandžioja ausis, o žmonės juokiasi: „Tuoj pripras.“
Galbūt pripras. Tačiau draugystė neturėtų prasidėti nuo to, kad vienas šuo neturi teisės pasitraukti.
Per dvylika vadų išmokome vienos paprastos taisyklės: kai vienas šuo baigia žaisti, žaidimas baigiasi. Žmogaus darbas - padėti kitam tai suprasti.
Pasiruoškite dar prieš parsiveždami
Įvertinkite vyresnio šuns sveikatą. Skaudantys sąnariai, prastesnė klausa ar rega ir mažesnė kantrybė nėra „pavydas“. Šuniuko smūgis ar nuolatinis sekimas gali būti fiziškai nemalonus.
Namuose paruoškite atskirus guolius, vandens vietas ir zonas, kurias galima atskirti varteliais. Vertingus kramtalus ir žaislus pirmosiomis pažinties dienomis patraukite šunims nepasiekiamai. Maitinimas visada vyksta atskirai.
Vyresnis šuo turi turėti vietą, į kurią šuniukas nepatenka. Šuniukas turi turėti savo saugią erdvę, kurioje gali miegoti netrukdomas vyresnio šuns.
Pirmas susitikimas neturi vykti siaurame koridoriuje
Jeigu sveikata ir vakcinacijos situacija leidžia, pirmą pažintį organizuokite neutralioje, erdvioje vietoje. Du žmonės juda ta pačia kryptimi, pradžioje išlaikydami atstumą. Šunys gali rinkti informaciją nepatirdami tiesaus susidūrimo.
Artėjama lanku, pavadėliai lieka laisvi. Trumpas pauostymas - vėl judėjimas. Nereikia laikyti šunų snukių vieno prieš kitą tol, kol jie „susidraugaus“.
Jeigu šuniukas dar negali vaikščioti viešose vietose dėl infekcijų rizikos, pasirinkite švarų privatų kiemą ir žinomą sveiką šunį, o konkretų planą suderinkite su veterinarijos gydytoju.
Urzgimas gali būti informacija
Vyresnis šuo guli. Šuniukas šoka ant jo. Vyresnis nusuka galvą, pasitraukia, galiausiai suurzgia. Tai gali būti visiškai proporcingas prašymas: palik mane ramybėje.
Nebarkite už kiekvieną urzgimą. Tačiau neleiskite situacijai kartotis tol, kol vyresniam teks gintis stipriau. Pakvieskite šuniuką, fiziškai atskirkite varteliais ir pasiūlykite kitą veiklą ar miegą.
Taip vyresnis šuo sužino, kad žmogus girdi jo ribas. Šuniukas mokosi, kad pasitraukimas ir nusisukimas reiškia žaidimo pabaigą.
Kita vertus, amžius nesuteikia teisės kontroliuoti kiekvieną šuniuko judesį. Jei vyresnis šuo seka, blokuoja, saugo praėjimus, neleidžia prieiti prie žmogaus ar puola šuniuką šiam su juo net nesąveikaujant, reikia įsikišti ir kreiptis pagalbos.
Kaip atrodo geras žaidimas
Kūnai lieka gana laisvi, yra pauzių, vaidmenys keičiasi. Kartais vejasi vienas, paskui kitas. Stambesnis šuo gali sumažinti jėgą ar atsigulti. Po pauzės abi pusės savo noru grįžta.
Jei vienas nuolat bėga, slepiasi, laiko uodegą pabrukęs, bando lipti ant žmogaus, o kitas neleidžia atsitraukti, tai nėra abipusis žaidimas vien todėl, kad nėra kraujo.
Trumpam atskirkite ir pažiūrėkite, ką pasirinks spaudimą patyręs šuo. Jei pats grįžta - galima tęsti. Jei nueina gerti, uostyti ar gula kitur, pauzė turi išlikti.
Saugokite ne tik nuo konfliktų - saugokite ir poilsį
Šuniukui reikia daug miego, o vyresniam šuniui svarbu išlaikyti įprastą dienotvarkę. Nuolatinis bendras buvimas gali pervarginti abu.
Planuokite atskirus pasivaikščiojimus ir laiką su žmogumi. Vyresnis šuo neturi prarasti visų jam svarbių veiklų vien todėl, kad atvyko šuniukas. Šuniukas taip pat turi mokytis orientuotis į žmogų, o ne visą saugumą ir žaidimą gauti tik iš kito šuns.
Neleiskite jiems kartu miegoti viename narve. Nepalikite be priežiūros, kol ilgą laiką nematėte stabilaus, abipusiai pagarbaus bendravimo įvairiose situacijose. Net ir tada maistas bei itin vertingi kramtalai gali likti atskiri.
Jie neprivalo tapti geriausiais draugais
Vienos poros miegos susiglaudusios. Kitos ramiai dalinsis namais, bet rinksis skirtingus guolius. Abu rezultatai gali būti geri.
Žmogaus užduotis - ne versti šunis vienas kitą mylėti. Jo užduotis - sukurti namus, kuriuose abiejų šunų „taip“ ir „ne“ turi prasmę.
Toliau skaitykite: Šuo ir vaikas: draugystė, už kurią visada atsako suaugusysis