Namuose šuo atsisėda vos išgirdęs signalą. Lauke, pamatęs kitą šunį, žmogaus tarsi nepažįsta. Vadinasi, yra užsispyręs? Tikrina ribas? Žino, ko prašome, bet nusprendžia neklausyti?
Galbūt. Tačiau daug dažniau užduodame neteisingą klausimą.
Komandos atlikimas ir gebėjimas suvaldyti emociją nėra tas pats įgūdis. Šuo gali puikiai mokėti „sėdėt“ virtuvėje ir fiziškai nebegalėti ramiai atsisėsti, kai už kelių metrų loja kitas šuo. Ne todėl, kad pamiršo žodį, o todėl, kad pasikeitė jo būsena ir visa situacija: dėmesio kryptis, raumenų įtampa, atstumas iki dirgiklio ir tai, kas tuo metu atrodo svarbiausia.
Dresūra moko veiksmų. Elgsenos keitimas nagrinėja priežastį
Triukus ir kasdienę elgseną verta aiškiai skirti: šuo gali mokėti šimtą komandų ir vis tiek būti sunkiai valdomas gyvenime. Senesni paaiškinimai apie hierarchiją nebegalioja, bet pats skirtumas išlieka svarbus.
Dresuodami mokome konkretaus atsako: atsisėsti, atsigulti, ateiti, paleisti daiktą. Keisdami elgseną klausiame, kokią funkciją elgesys atlieka ir kokiomis aplinkybėmis atsiranda.
Šuo loja prie lango. Gal saugo teritoriją, gal išsigando, gal susijaudino dėl judesio, gal lojimas kaskart priverčia praeivį „pasitraukti“, todėl puikiai pasiteisina. Vien „tylos“ komanda kiekvienai iš šių priežasčių bus per siaura.
Pirmasis domino kauliukas
Naudinga ieškoti pirmojo domino kauliuko - problemos, nuo kurios pradeda griūti visa kita. Tik ieškoti reikia ne tariamo šuns statuso, o realios grandinės.
Pavyzdžiui, vakare šuo loja, griebia rankas ir vagia daiktus. Galime mokyti signalų „tyliai“, „paleisk“ ir „neliesk“, tarsi tai būtų trys atskiros problemos. Bet jeigu visa grandinė prasideda nuo to, kad jaunas šuo per ilgai nemiegojo, pirmasis sprendimas yra poilsis ir kitoks dienos ritmas.
Kitas šuo tampo pavadėlį, puola prie vartelių ir negali nurimti automobilyje. Bendras vardiklis gali būti ne „lyderystės trūkumas“, o labai stiprus susijaudinimas vos pamačius išvykimo signalus. Tuomet mažais žingsniais mokome šunį ramiai palaukti, kol prisegamas pavadėlis, nesiveržti pro atidaromas duris, įlipti ir išlipti neskubant.
Pažiūrėkite, kas įvyko prieš ir po
Naudinga paprasta trijų dalių schema:
- Kas įvyko prieš elgesį? Žmogus paėmė raktus, priėjo vaikas, pasirodė šuo, buvo paliesta letena.
- Ką tiksliai padarė šuo? Sustingo, lojo, traukėsi, griebė, šoko - aprašome, nevertiname moralės.
- Kas įvyko po to? Dirgiklis pasitraukė, žmogus davė dėmesio, buvo atidarytos durys, daiktas liko šuniui.
Elgesį stiprina ne žmogaus ketinimas, o to elgesio padarinys. Jei šuniui sulojus atidaromos durys, šuo mokosi jas atidaryti lojimu. Jei šuo urzgia ir žmogus atsitraukia, urzgimas padėjo sukurti atstumą - tai svarbi informacija apie šuns savijautą, o ne kvietimas jį nubausti.
Pirmiausia patikrinkite sveikatą
Staigaus elgesio pokyčio nereikėtų laikyti dresūros užduotimi, kol veterinarijos gydytojas neįvertino galimų medicininių priežasčių. Šuo, kuris netikėtai pradėjo kandžiotis liečiant, galbūt jaučia skausmą. Šlapinimasis namuose gali būti šlapimo takų problema. Naktinis neramumas, dirglumas ar nenoras lipti laiptais taip pat gali turėti fizinę priežastį.
Elgsenos specialistas ir treneris nepakeičia veterinarijos gydytojo. Geras specialistas pats paprašys pirmiausia įvertinti sveikatą, jei istorijoje yra tokių signalų.
Ribos vis tiek reikalingos
Suprasti priežastį nereiškia leisti šuniui daryti bet ką. Jeigu jis vejasi vaiką, situacija stabdoma. Jei saugo maistą, vaikai ir kiti gyvūnai prie dubens neprileidžiami. Jei puola pro duris, naudojami varteliai, pavadėlis ir mokomas laukimas.
Skirtumas tas, kad valdymas apsaugo dabar, o mokymas keičia ateitį. Bausmė, kuri tik trumpam nutildo elgesį, gali paslėpti signalą nepašalindama priežasties.
Šiuolaikinis atlygiu paremtas mokymas taip pat nėra nesibaigiantis skanėstų dalijimas už elementarų gyvenimą. Atlygis padeda sukurti ir sustiprinti naują elgesį. Vėliau jį palaiko natūralūs padariniai: ramiai laukiant atsidaro durys, laisvas pavadėlis leidžia artėti prie kvapo, o atėjus pas žmogų vėl galima grįžti tyrinėti.
Kada pakanka trenerio, o kada reikia elgsenos specialisto
Mokyti šunį pagrindinių signalų, ramaus vaikščiojimo su pavadėliu, poilsio ant kilimėlio ar tinkamo elgesio prie durų gali kvalifikuotas, teigiamo pastiprinimo metodais dirbantis treneris. Kai elgesį lemia baimė ar agresija, šuo panikuoja paliktas vienas, kompulsyviai kartoja veiksmus ar save žaloja, reikia elgsenos specialisto, o dažnai - ir veterinarijos gydytojo pagalbos.
Svarbu ne tai, kiek komandų šuo moka. Svarbu, ar jis gali jomis pasinaudoti tikrame gyvenime ir ar žmogus supranta, kas jam trukdo.
Toliau skaitykite: Pasivaikščiojimas nėra vien kilometrų rinkimas