Balutė ant kilimo žmogui atrodo kaip labai aiškus įrodymas. Šuniukui ji tėra tai, kas įvyko prieš kelias minutes, kai jis nebegalėjo ilgiau iškentėti arba žmogus nepastebėjo signalo.
Jei šeimininkas grįžta, parodo balutę ir bara, šuniukas neišmoksta „lauke galima, namuose negalima“. Jis gali išmokti visai ką kita: atlikti reikalus žmogui matant yra nesaugu. Tada pradeda slėptis už sofos arba lauke laukia, kol šeimininkas nusisuks.
Tualeto įgūdžiai formuojami ne gėdinant klaidas. Jie formuojami sukuriant daug sėkmingų pakartojimų tinkamoje vietoje.
Geras veisėjas pradeda anksčiau
Rimtas veisėjas švaros pamokas pradeda dar trečią ar ketvirtą šuniukų gyvenimo savaitę. Miego, žaidimo, maisto ir tualeto zonos aiškiai atskiriamos, o šuniukai išmoksta nešvarinti ten, kur miega.
Naujasis šeimininkas šį darbą pratęsia. Pasiteiraukite veisėjo, ant kokio paviršiaus šuniukas atlikdavo reikalus, kokiu paros metu dažniausiai tuštinosi ir ar jau buvo vedamas į lauką. Pažįstamas paviršius ar kvapas pirmomis dienomis gali padėti suprasti užduotį.
Tačiau net puikiai paruoštas aštuonių ar devynių savaičių šuniukas dar neturi suaugusio šuns fiziologinės kontrolės. Negalima sakyti, kad jis jau beveik išmoko ir tik retkarčiais suklysta. Atsakomybė sudaryti tokią galimybę vis dar tenka žmogui.
Kada išvesti
Šuniuką verta vesti į pasirinktą vietą:
- iškart pabudus;
- po valgymo ir didesnio atsigėrimo;
- po žaidimo, mokymosi ar susijaudinimo;
- prieš miegą ir pabudus po kiekvieno pogulio;
- prieš paliekant vieną ir vos grįžus;
- bet kada pamačius uostymą, sukimąsi, neramų vaikščiojimą ar staigų atsitraukimą nuo žaidimo.
Pirmomis savaitėmis geriau pasiūlyti vieną progą per daug nei vieną per mažai. Intervalai priklauso ne vien nuo amžiaus. Juos keičia miegas, maistas, aktyvumas, oras, jaudulys ir individuali šuniuko raida.
Viena vieta, vienas signalas, aiškus atlygis
Eikite pro tas pačias duris ir į tą pačią nedidelę vietą. Pradžioje aplinka turi būti pakankamai rami ir neįdomi, kad šuniukas prisimintų, jog jam reikia atlikti reikalus, bet ne baugi.
Nekartokite signalo dešimt kartų. Kai matote, kad šuniukas pradeda atlikti reikalus, ramiai vieną kartą pasakykite pasirinktą žodį. Baigus - iškart pagirkite ir atlyginkite. Tik tada galima leisti pauostyti, pažaisti ar trumpai pasivaikščioti.
Ši tvarka svarbi. Jei kaskart šuniukui atlikus reikalus iškart grįšite namo, lauke būti norintis šuniukas gali pradėti juos sulaikyti, nes išmoks: atlikau - pramoga baigėsi.
Jei šuniukas lauke nieko nepadarė
Po kelių ramių minučių grįžkite į vidų, bet nesuteikite viso namo laisvės. Laikykite šuniuką šalia savęs su lengvu pavadėliu, aptvarėlyje arba trumpam grąžinkite į narvą, jei jis prie jo jau pripratęs. Po dešimties ar penkiolikos minučių bandykite dar kartą.
Tai nėra bausmė už „nepadarymą“. Jūs tik neleidžiate šuniukui pilna šlapimo pūsle pasislėpti už sofos.
Kai šuniukas sėkmingai atlieka reikalus lauke, gauna prižiūrimos laisvės. Taip laisvė ateina po sėkmės, o žmogus gali daug tiksliau numatyti kitą poreikį.
Ką daryti pamačius klaidą
Jei pagaunate šuniuką pačioje pradžioje, ramiai pertraukite neutraliu garsu ir greitai nuneškite į tinkamą vietą. Jei jis ten baigia - pagirkite.
Jei balutę radote vėliau, šuniukui nebesakykite nieko. Išvalykite fermentiniu valikliu, kuris pašalina kvapą, ir pagalvokite, kur sistemoje atsirado tarpas. Per ilgas intervalas? Per daug laisvės? Nepastebėtas pabudimas? Naujas maistas? Audringas žaidimas?
Klaida - informacija žmogui, o ne moralinis šuniuko nusižengimas.
Narvas padeda prognozuoti, bet pats nemoko
Tinkamai naudojamas narvas padeda todėl, kad dauguma šunų stengiasi neteršti miego vietos. Pabudusį šuniuką galima iškart nuvesti į lauką ir sukurti labai aiškią seką.
Tačiau per ilgai uždarytas šuniukas galiausiai nebeturi pasirinkimo. Jei jis priverstas šlapintis ant guolio, problema ne jo „užsispyrimas“, o per ilgas uždarymas, sveikatos sutrikimas, stiprus stresas arba ankstesnė patirtis nešvarioje aplinkoje.
Kai žmogaus ilgai nebus, mažam šuniukui geriau paruošti didesnę saugią zoną su atskirta miego ir tualeto vieta bei pasirūpinti, kad kas nors ateitų jo išvesti. Narvas nepadės šuniukui išlaukti ilgiau, nei jis fiziškai pajėgia.
Naktinis mokymas
Pirmomis naktimis narvą laikykite šalia lovos. Paskutinis išėjimas vyksta prieš pat miegą, o vos šuniukui pabudus - dar vienas. Jei naktį jis ima neramiai sukiotis ar inkšti, ramiai išneškite atlikti reikalų.
Naktis turi likti nuobodi: mažai šviesos, jokių žaidimų, tas pats signalas ir grįžimas į miego vietą. Taip šuniukas negauna naktinės pramogos, bet jo kūno poreikis nėra ignoruojamas.
Kada reikia ne daugiau treniruotės, o veterinaro
Šie požymiai nėra auklėjimo problemos: staigus jau išmokto šuns regresas, dažnas šlapinimasis mažais kiekiais, skausmas, labai didelis troškulys, viduriavimas, kraujas, neįprastas kvapas ar nelaikymas miegant. Kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
Sėkmingas tualeto mokymas atrodo beveik nuobodžiai: žmogus stebi, išveda, palaukia, atlygina ir kartoja. Būtent todėl jis veikia.
Toliau skaitykite: Narvas be baimės: pratinimas žingsnis po žingsnio