Narvas gali būti viena naudingiausių priemonių auginant šuniuką. Jis padeda pailsėti, saugiai keliauti, atsigauti po procedūrų, valdyti aplinką ir mokytis švaros namuose.
Jis taip pat gali tapti vieta, kurios šuo bijo, jei pirmoji pažintis įvyksta žmogui skubant pro duris: šuniukas įstumiamas vidun, durelės uždaromos ir prasideda ilgas „tegu išsiverkia“ vakaras.
Esmė - ne pats narvas, o tai, ką šuo jame patiria.
Pirmiausia pasirinkite tinkamą vietą ir dydį
Šuniukas turi galėti narve atsistoti, apsisukti, patogiai atsigulti ir išsitiesti. Augančiam šuniui praktiškas didesnis narvas su pertvara, kurią palaipsniui atitrauksite. Per maža erdvė nėra jauki. Per didelėje erdvėje kai kuris šuniukas pirmaisiais tualeto mokymo etapais įsirengia atskirą miego ir atskirą tualeto kampą, todėl dydį verta reguliuoti, bet ne šuns patogumo sąskaita.
Pastatykite narvą ten, kur šeima būna, tačiau ne pačiame judėjimo centre. Venkite tiesioginės saulės, skersvėjo, radiatoriaus ir vietos, kur prie narvo nuolat prieina vaikai ar kitas šuo. Dalį narvo galima uždengti, jei tai padeda šuniukui atsiriboti, bet turi likti gera oro cirkuliacija.
Įdėkite neslystantį, lengvai skalbiamą pagrindą. Minkšta patalynė tinka, jei šuniukas jos neardo ir neėda. Vandens poreikį įvertinkite pagal uždarymo trukmę ir aplinkos temperatūrą; ilgesniam laikui saugiausia naudoti prie grotų tvirtinamą, neapverčiamą indą. Palikdami šuniuką be priežiūros, nuimkite antkaklį ar petnešas, kurios gali užsikabinti už grotų. Žaislai ir kramtalai turi būti tokie, kurių saugumą jau patikrinote konkrečiam šuniui.
1 žingsnis. Narvo durys nieko nereiškia
Pirmą pažintį pradėkite atviromis ir, jei galima, pritvirtintomis durelėmis, kad jos netikėtai nesujudėtų. Įmeskite skanėstą prie įėjimo. Kitą - vos giliau. Leiskite šuniukui įeiti ir išeiti.
Nekiškite jo vidun rankomis ir neužblokuokite kelio atgal. Šiame etape tikslas - ne kuo ilgiau išbūti narve. Tikslas - savanoriškai peržengti slenkstį be įtampos.
Dalį maisto galima duoti narve. Jei šuniukas nedrąsus, dubenėlis pirmiausia stovi prie įėjimo, vėliau keliauja gilyn. Jei jis drąsiai įbėga, vis tiek neskubėkite pirmą kartą uždaryti durelių vien todėl, kad pasitaikė proga.
2 žingsnis. Narve verta pasilikti
Kai šuniukas pats įeina, atlygį dėkite tarp priekinių letenų arba narvo gale, o ne viliokite iškart grįžti prie jūsų rankos. Pasiūlykite saugų kramtalą. Ramiai atsisėskite šalia.
Galite pradėti pridėti signalą, pavyzdžiui, „į vietą“, tačiau sakykite jį prieš šuniukui įeinant tik tada, kai jau beveik neabejojate, kad jis tai padarys. Signalas neturi tapti žodžiu, po kurio šuo ruošiasi kovai su žmogumi.
Išleiskite dar prieš šuniukui pradedant prašytis. Keli trumpi, sėkmingi pratimai vertingesni už vieną ilgą.
3 žingsnis. Durelės užsidaro sekundėms
Šuniukui kramtant arba valgant, ramiai palieskite dureles ir vėl atitraukite. Vėliau pridarykite, atidarykite, atlyginkite. Tada užverkite vienai ar dviem sekundėms ir atidarykite, kol šuniukas dar ramus.
Laiką ilginkite netolygiai: dvi sekundės, penkios, trys, aštuonios. Jei kiekvienas pakartojimas tik sunkėja, šuniukas pradeda laukti momento, kai bus per sunku.
Atidarymas taip pat turi būti ramus. Nereikia audringai sveikinti ar paversti išėjimo startu. Jei šuniukas puola pro duris, galima sekundę palaukti, kol atsiras tarpas judesyje, ir tik tada atidaryti plačiau. Tačiau nelaikykite pilnos pūslės įkaitu dėl tobulo „palauk“.
4 žingsnis. Žmogus juda
Kai šuniukas gali kelias minutes ramiai būti uždarytas jums sėdint šalia, pradėkite judėti kambaryje. Atsistokite ir atsisėskite. Ženkite vieną žingsnį. Nueikite iki stalo ir grįžkite. Trumpam dingkite už durų staktos.
Grįžkite dar iki nerimo. Taip šuniukas mokosi, kad žmogaus judėjimas nereiškia palikimo, o dingimas - nebūtinai ilgas.
Jei imate raktus, aunatės batus ar apsivelkate striukę tik prieš ilgam išeidami, šie veiksmai greitai tampa nerimo pranašais. Kartais paimkite raktus ir padėkite juos atgal. Apsiaukite batus ir išgerkite arbatos. Kasdieniai signalai neturi visada prognozuoti sunkiausios užduoties.
5 žingsnis. Narve atsiranda miegas
Lengviausia pirmą ilgesnį poilsį planuoti tada, kai šuniukas atliko reikalus, šiek tiek ramiai veikė ir yra natūraliai apsnūdęs. Tai nereiškia, kad šuniuką reikia nuvarginti iki visiško išsekimo.
Pasiūlykite kramtalą, sumažinkite šviesą ir pabūkite šalia. Vienam šuniukui padės uždengta narvo dalis, kitam - matyti žmogų. Stebėkite ne teoriją, o konkretų gyvūną.
Pirmomis savaitėmis narvas gali stovėti šalia lovos naktį, o dieną - pagrindinėje šeimos erdvėje. Jei turite galimybę, turėti du narvus dažnai paprasčiau, nei kasdien nešioti vieną.
6 žingsnis. Trumpas pasilikimas vienam
Pratinimas prie uždarų durelių ir mokymas pasilikti vienam yra susiję, bet ne tas pats. Šuo gali mėgti miegoti narve, kol žmogus kambaryje, ir bijoti vos jam išėjus.
Pradėkite nuo sekundžių. Išeikite už durų ir grįžkite. Kitą kartą užtrukite truputį ilgiau, tada vėl trumpiau. Įjunkite kamerą arba vaizdo įrašymą telefone, kad matytumėte ne tik tai, kaip šuniukas jus pasitinka, bet ir ką veikė jums išėjus.
Laiką ilginkite tik tada, kai šuniukas geba valgyti, keisti kūno padėtį, atsigulti ir iš tiesų ilsėtis. Sustingęs, duris stebintis šuo nėra ramus vien todėl, kad neloja.
Inkštimas: kada palaukti, o kada padėti
Trumpas cyptelėjimas, padėties pakeitimas ar kelios sekundės nepasitenkinimo nebūtinai reiškia, kad reikia iškart atidaryti. Galite palaukti trumpos tylos pauzės ir ramiai išleisti.
Tačiau stiprėjantis lojimas, blaškymasis, bandymas išsilaužti, gausus seilėjimasis, staigus atsisakymas įprastai vertingo maisto, šlapinimasis iš baimės ar savęs žalojimo rizika nėra manipuliacija. Tai stipraus streso būsena. Atidarykite saugiai, padėkite nusiraminti ir kitą kartą grįžkite prie daug lengvesnio žingsnio.
Paliktas „išsiverkti“ šuniukas neišmoksta jaustis saugiai. Kartais jis tik išmoksta, kad pagalbos nesulauks.
Kiek laiko galima laikyti narve
Nėra vienos formulės, kuri pagal šuniuko mėnesius tiksliai apskaičiuotų saugų laiką. Fizinė pūslės kontrolė, ankstesnė patirtis, paros metas ir emocinė būsena skiriasi.
Narvas skirtas miegui, trumpam saugiam pasilikimui ir konkrečioms situacijoms - ne visai darbo dienai, po kurios seka dar viena naktis narve. Jei žmogaus ilgai nebus, reikia didesnės saugios zonos, tualeto sprendimo ir kito žmogaus pagalbos.
Atidarytas narvas gali likti šuns poilsio vieta visą gyvenimą. Uždarytos durelės turi būti naudojamos tiek, kiek reikia, o ne tiek, kiek techniškai įmanoma.
Kaip žinoti, kad narvo mokymas pavyko
Sėkmė nėra vien tyla. Šuo pats pasirenka užeiti, narve gali valgyti ir miegoti, lengvai keičia padėtį, išgirdęs žmogų nepuola į paniką, o išleistas neišsiveržia taip, tarsi ką tik būtų išsigelbėjęs.
Geras narvas šuns gyvenimo nesumažina. Jis suteikia saugią vietą pačiame gyvenime.
Toliau skaitykite: Pirmoji naktis ir mokymasis pasilikti vienam