Vakare šuniukas pradeda kandžioti kelnes, lakstyti ratais, šokti ant baldų ir nebegirdėti vardo. Šeima padaro logišką išvadą: energijos per daug, vadinasi, reikia dar pažaisti.
Po dar pusvalandžio žaidimo šuniukas tampa tik greitesnis ir aštresnis.
Labai dažnai tai nėra nei „blogas charakteris“, nei fizinio krūvio trūkumas. Tai pervargęs šuniukas, kuris dar nemoka pats išjungti pasaulio.
Šuniuko diena vyksta ciklais
Suaugęs žmogus gali būti pavargęs ir vis tiek nuspręsti eiti miegoti. Šuniukas pavargęs dažnai elgiasi taip, tarsi jam reikėtų dar vienos veiklos. Jo savireguliacija dar tik formuojasi, todėl žmogus turi padėti laiku pereiti nuo sužadinimo prie poilsio.
Paprastas ciklas atrodo taip: pabudimas, tualetas, maistas arba trumpa veikla, dar viena galimybė atlikti reikalus ir miegas. Ne kiekviename cikle reikia pasivaikščiojimo, treniruotės ir naujos socializacijos užduoties. Kartais veikla yra kelios minutės uostymo kieme. Kartais - ramus kramtymas šalia žmogaus.
Jauni šuniukai miega didžiąją paros dalį. Miegas nėra prarastas mokymo laikas. Jo metu nervų sistema apdoroja tai, ką šuniukas patyrė, o kūnas auga. Nuolat žadinamas arba vis nauja veikla užimamas šuniukas gali atrodyti labai „darbingas“, bet vis prasčiau save valdo.
Orientacinė diena nėra karinis grafikas
Tvarkaraštis turi padėti pastebėti ritmą, o ne paversti šeimą laikrodžio įkaite. Orientacinė aštuonių savaičių šuniuko diena gali atrodyti maždaug taip: septintą valandą tualetas ir pusryčiai, po jų trumpas žaidimas ir miegas; dešimtą - tualetas, keli mokymo pakartojimai ir vėl poilsis; vidurdienį - tualetas, pietūs ir ilgesnis miegas. Vakare tas pats ciklas trumpėja, o paskutinis išėjimas vyksta prieš pat naktį.
Stebėkite konkretų šuniuką. Jei po dvidešimties minučių žaidimo jis pradeda griebti rankas, nebūtina kitą dieną stengtis ugdyti ištvermę iki trisdešimties. Geriau užbaigti anksčiau, kol jis dar geba priimti pagalbą.
Poilsio vieta turi būti iš tiesų rami
Guolis viduryje virtuvės gali atrodyti jaukus, nes šuniukas yra kartu su šeima. Tačiau jei pro jį nuolat vaikštoma, krenta maistas, žaidžia vaikai ir juda kitas šuo, užmigti ten sudėtinga.
Narvas, aptvarėlis arba atskirtas ramus kampas padeda sumažinti pasirinkimų skaičių. Pritemdyta erdvė, iš dalies uždengtas narvas, pažįstamas audinys ir saugus kramtalas gali tapti aiškiu perėjimo į poilsį signalu.
Svarbu ir šeimos elgesys. Užmigusio šuniuko nereikia glostyti vien todėl, kad jis mielas. Vaikams galima paaiškinti paprastai: kai šuo miega savo vietoje, mes jo nekviečiame ir neliečiame. Tai ne vien poilsio taisyklė - nuo jos priklauso ir saugus būsimas šuns bei vaikų bendravimas.
Aktyvi veislė nereiškia veiklos be pabaigos
Australų aviganis sukurtas pastebėti judesį, reaguoti į aplinką ir dirbti kartu su žmogumi. Dėl to jis dažnai mielai priims dar vieną žaidimą, dar vieną užduotį ir dar vieną išvyką. Tai nereiškia, kad visų jų reikia.
Jei kiekvieną susijaudinimą sprendžiame kamuoliuku, bėgimu ar intensyvia treniruote, galime išauginti ne ramų, patenkintą šunį, o labai ištvermingą atletą, kuriam vis sunkiau sustoti.
Protinė veikla taip pat gali pervarginti. Dešimt minučių naujoje vietoje, kurioje šuniukas uosto, stebi žmones ir girdi transportą, kartais pareikalauja daugiau jėgų nei ilgas pasivaikščiojimas pažįstamoje vietoje. Po tokios patirties verta planuoti ne antrą nuotykį, o miegą.
Ramybę galima pastebėti ir sustiprinti
Žmonės labai greitai pamato šuniuką, kai šis loja, vagia ar kandžiojasi. Ramiai gulintis šuniukas dažnai tampa nematomas - juk jis netrukdo.
Būtent tada verta tyliai prieiti ir padėti skanėstą tarp letenų. Arba ramiai pagirti, neįaudrinant. Šuniukas pradeda suprasti, kad dėmesį gauna ne vien tada, kai ima triukšmauti ar kitaip reikalauti veiklos.
Galima mokyti ir aiškaus signalo „į vietą“, tačiau iš pradžių svarbiau pati ramybės būsena, o ne gebėjimas ilgai gulėti išgirdus signalą. Minkštas kilimėlis, saugus kramtalas ir trumpi apdovanojimai už savanorišką pasilikimą sukuria įprotį, prie kurio vėliau bus galima pridėti žodį.
Kada kandžiojimasis reiškia „man gana“
Pervargęs šuniukas dažnai:
- ima griebti drabužius ar rankas stipriau nei įprastai;
- laksto staigiais ratais ir slysta posūkiuose;
- nebegali atlikti net paprastos, anksčiau lengvai įveikiamos užduoties;
- loja į žmogų, vaikus ar kitą šunį;
- vis keičia užsiėmimą, bet nė prie vieno neužsibūna;
- atsigula ir po kelių sekundžių vėl pašoka.
Tokiu metu papildoma treniruotė retai pagerina situaciją. Sumažinkite dirgiklių, išveskite šuniuką atlikti reikalų, pasiūlykite vandens ir padėkite ramiai pereiti į poilsį. Jei reikia, pabūkite šalia narvo ar aptvarėlio, kol kvėpavimas sulėtės.
Gera dienotvarkė matuojama ne nuovargiu
Šuniukas neturi kiekvieną vakarą „nulūžti“ nuo veiklų. Daug svarbiau, kad šuniukas lengviau užmiega, pabudęs geba mokytis, rečiau kandžiojasi iš nuovargio, jo tualeto laikas tampa nuspėjamesnis, o po naujų patirčių jis greičiau nusiramina.
Ritmas nėra nuobodus gyvenimas. Jis yra saugus fonas, kuriame nuotykiai tampa įveikiami.
Toliau skaitykite: Tualeto įgūdžiai be bausmių: sistema, kuri veikia