„Australų aviganiui reikia darbo.“
Tai turbūt vienas dažniausiai kartojamų sakinių apie šią veislę. Ir kartu vienas lengviausiai suprantamų ne taip.
Žmogus išgirsta žodį „darbas“ ir galvoje iškart atsiranda avių banda, agility aikštelė arba bent jau penkiolikos kilometrų bėgimas. Jeigu nei avių, nei aikštelės neturime, pradedame jausti, kad kažkaip apgaudinėjame savo šunį.
Tada gimsta planas: rytinis bėgimas, po darbo kamuoliukas, vakare paklusnumas, savaitgalį žygis. Australas vis dar neramus? Vadinasi, dar per mažai darbo.
Po kelių mėnesių žmogus pavargęs. Šuo - fantastiškos fizinės formos ir pasiruošęs dar.
Ką iš tiesų reiškė „darbas“
Štai čia verta grįžti prie paties žodžio.
Darbiniai šunys nebuvo kuriami tam, kad beprasmiškai eikvotų kuo daugiau kalorijų. Jų vertė buvo gebėjimas pastebėti, mąstyti, reaguoti į situaciją ir dirbti kartu su žmogumi.
Todėl „darbas“ australui mums reiškia prasmingą dalyvavimą, o ne nuovargį.
Kartais tai iš tiesų bus ganymas. Tai veikla, kuriai veislė istoriškai buvo naudojama ir kuri gali būti nepaprastai įdomi tinkamam šuniui bei žmogui.
Bet gyvenimas XXI amžiaus Vilniuje turi ir kitų darbų.
Uoslės paieška miške. Rally ar obedience treniruotė. Agility. Mantrailingas. Mokymasis ramiai važiuoti viešuoju transportu. Žaislo paieška namuose. Penkios minutės naujo triuko. Kelionė į naują vietą, kur šuo turi klausytis žmogaus ir kartu pats apdoroti aplinką.
Net paprastas pasivaikščiojimas gali būti prasmingas, jeigu jis nėra vien kilometrų rinkimas. Leisti šuniui uostyti, pasirinkti kryptį saugioje vietoje, kartais pakviesti bendram veiksmui, tyrinėti naują maršrutą - visa tai jo galvai gali duoti daugiau nei trisdešimt minučių mechaniško kamuoliuko mėtymo.
Kasdieniai darbai irgi yra darbai
Yra ir labai kasdienių „darbų“.
Australas gali išmokti ramiai gulėti, kol žmogus geria kavą lauko kavinėje. Laukti, kol vaikas apsiaus batus. Nueiti į savo vietą, kai skamba durų skambutis. Atnešti žaislą, susirasti konkretų daiktą ar padėti atlikti nedideles buities užduotis.
Ar tai skamba mažiau herojiškai nei avių ganymas? Gal.
Šuniui nebūtinai.
Protingam šuniui labai svarbus jausmas, kad jo elgesys turi prasmę ir kad žmogus su juo bendrauja aiškiai.
Nieko neveikti - irgi darbas
Tačiau yra viena veikla, kurią australo šeimininkai kartais pamiršta įtraukti į „darbo“ sąrašą: nieko neveikti.
Taip, skamba kaip sukčiavimas.
Bet šuo, kuris moka tik įsijungti, nėra gerai paruoštas šeimos gyvenimui. Jam reikia gebėti ir išsijungti. Po treniruotės grįžti namo ir miegoti. Matyti, kad žmogus atsisėdo prie kompiuterio, ir nesukurti sau skubaus projekto. Priimti dieną, kai dėl ligos, darbo ar tiesiog gyvenimo niekas neorganizuos nuotykių.
Poilsis nėra veiklos trūkumas. Tai gebėjimas, kurį irgi ugdome.
Būtent todėl mus truputį gąsdina sakinys „aš jį tikrai iškrausiu“. Šuo nėra baterija, kurią reikia vakare nuvesti iki nulio procentų.
Jeigu kasdien vienintelis būdas pasiekti ramybę yra visiškai išvarginti šunį, sistema labai trapi. Užteks vienos jūsų ligos savaitės ir paaiškės, kad namuose gyvena atletas, kuriam niekas nepaaiškino, ką daryti su savimi.
Geresnis tikslas - šuo, kurio gyvenime yra įvairių sluoksnių: fizinis judėjimas, mąstymas, uoslė, mokymasis, santykis su žmogumi, naujos patirtys ir poilsis.
Kiek kiekvieno iš jų reikia, priklausys nuo konkretaus šuns. Vienam australui sportas bus mėgstamiausia gyvenimo dalis. Kitas mėgausis darbu nosimi. Trečias bus laimingiausias daug keliaudamas su šeima. Ketvirtam reikės gerokai daugiau ramybės, nei įsivaizdavote pamatę veislės reklamą.
Ir tai nėra nusivylimas veisle. Tai yra konkretaus šuns pažinimas.
Todėl jeigu svarstote apie australą ir klausiate savęs „kokį darbą aš jam duosiu?“, nebandykite iš karto užpildyti septynių dienų sporto kalendoriaus.
Pagalvokite, ar norite šuns, su kuriuo jums bus įdomu mokytis, eiti, tyrinėti ir spręsti mažas kasdienes užduotis. Ar jūsų gyvenime yra vietos bendram veiksmui. Ir ar kartu turėsite kantrybės išmokyti jį, kad kartais didžiausia dienos užduotis yra ramiai gulėti šalia.
Australui tikrai reikia darbo.
Tiesiog labai dažnai geriausias jo darbas yra būti pilnaverčiu jūsų gyvenimo dalyviu, o ne profesionaliu nuovargio projektu.
Kvietimas: Jei svarstote apie australą, pasikalbėkime ne apie tai, kiek kilometrų nubėgate, o apie jūsų tikrą savaitę ir kokią vietą joje turėtų šuo.
Šaltinis: FCI ir ASCA veislės standartai - australų aviganis apibūdinamas kaip darbinė, protinga, universali ir į žmogų orientuota veislė.