Kai žmogus pildo mūsų anketą, mes iš tiesų neieškome teisingų atsakymų.
Nėra slapto algoritmo, kuriame „gyvenu name + bėgioju tris kartus per savaitę + turėjau šunį vaikystėje“ automatiškai pavirsta žalia varnele prie „tinkamas australų aviganiui“. Jeigu toks algoritmas egzistuotų, mūsų darbas būtų gerokai paprastesnis.
Peržiūrėję 117 išsamių būsimų šeimininkų anketų pamatėme kai ką daug įdomesnio. Žmonės, kurie domisi australų aviganiais, dažniausiai yra gerokai labiau pasiruošę, nei kartais piešia stereotipai. Bet kartu labai aiškiai matosi ir sritys, apie kurias prieš atsirandant šuniukui galvojame daug mažiau.
Pavyzdžiui, 50 žmonių apie šunį galvojo ilgiau nei kelerius metus, dar 36 - ilgiau nei metus. Vadinasi, beveik trys ketvirtadaliai žmonių šios minties tikrai nesugalvojo praėjusį penktadienį, pamatę gražų blue merle šuniuką „Instagram“.
Tai gera žinia. Tačiau čia atsiranda vienas „bet“.
Apie šunį galima svajoti penkerius metus ir vis tiek daugiausia galvoti apie savaitgalius. Apie mišką, keliones, rytinę kavą terasoje ir gražų šunį šalia. O mus daug labiau domina trečiadienis. Tas visai neinstagraminis trečiadienis, kai darbe užsitęsė susitikimas, lauke lyja, vaikas serga, jūs pavargę, o australui visiškai nesvarbu, kad šiandien jūsų kalendorius nusprendė sugriūti.
Kas tada rūpinsis šunimi? Kiek jis įprastai bus vienas? Kas atsitiks pasikeitus darbui? Kur jis keliaus per atostogas? Kas padės, jeigu kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu patiems bus sunkiau?
Būtent tokie klausimai mums pasako daug daugiau nei tai, kiek metų žmogus svajojo apie veislę.
Beveik pusei tai būtų pirmas savarankiškai auginamas šuo
58 iš 117 žmonių nurodė, kad australas būtų pirmasis jų savarankiškai auginamas šuo. Kartais galima išgirsti gana kategorišką nuomonę, kad australų aviganis nėra tinkamas pirmas šuo. Mes į tai žiūrime kiek kitaip.
Taip, patirtis padeda. Žmogus, jau gyvenęs su keliais šunimis, greičiau atpažįsta tam tikras situacijas, mažiau panikuoja dėl normalių raidos etapų ir dažniau žino, kada jau verta kreiptis pagalbos.
Bet pats turėtų šunų skaičius dar nepadaro žmogaus geru šeimininku. Kartais pirmą šunį auginantis žmogus klauso, stebi, mokosi ir daug greičiau prisitaiko prie konkretaus šuns. O kartais žmogus, visą gyvenimą turėjęs šunis, labai tvirtai žino, „kaip šunys auginami“, nes taip buvo daroma prieš dvidešimt metų su visai kitos veislės ir temperamento šunimi.
Todėl pirmas šuo mums nėra automatinis „ne“. Daug svarbiau smalsumas, gebėjimas mokytis ir noras matyti tą šunį, kuris iš tiesų gyvena priešais jus.
Dauguma ieško ne sporto projekto
Net 113 iš 117 žmonių parašė norintys šeimos nario. 90 australą taip pat mato kaip aktyvaus laisvalaikio partnerį, o sporto čempiono ambiciją pažymėjo tik 13.
Ir tai labai gerai atspindi, kaip šiandien gyvena didelė dalis australų.
Taip, tai darbinė, aktyvi ir labai gebanti veislė. Su australu galima užsiimti agility, obedience, rally, frisbee, ganymu ir dar turbūt dešimčia veiklų, kurių pavadinimų šiandien net nežinome. Bet daugumai žmonių visų pirma reikia šuns, su kuriuo galima gyventi.
Šuns, kuris šeštadienį važiuos į mišką, sekmadienį galbūt dalyvaus treniruotėje, pirmadienį bus šalia dirbant iš namų, o antradienį turės priimti faktą, kad šiandien gyvenimas yra tiesiog nuobodesnis.
„Šeimos narys“ skamba labai jaukiai, bet kartu tai reiškia, kad jo poreikiai egzistuoja ir tada, kai jie nepatogūs. Šuo neatsijungia, kai šeima užimta. Jis turi savo temperamentą, jautrumą, amžiaus etapus ir kartais labai aiškią nuomonę apie pasaulį.
Todėl mums svarbu ne vien tai, ką žmogus nori veikti su šunimi, bet ir tai, ar jis pasiruošęs gyventi su šunimi.
Australą visi žino kaip aktyvų. Čia ir prasideda kita problema
92 procentai apklaustųjų savo gyvenimą apibūdino kaip bent vidutiniškai aktyvų. Žmonės vaikšto, važinėja dviračiais, bėgioja, stovyklauja, žygiuoja.
Ir į klausimą apie australo poreikius dauguma atsako visai neblogai. 89 žmonės paminėjo protinę veiklą, 87 - laiką su žmogumi, 86 - fizinį krūvį. Tačiau tik 27 atskirai paminėjo tęstinį mokymą.
Dar rečiau spontaniškai kalbama apie vieną dalyką, kuris mums atrodo ne mažiau svarbus - gebėjimą nieko neveikti.
Australų aviganiui veiklos reikia. Čia jokios sensacijos nėra. Tačiau labai lengva padaryti kitą klaidą ir pradėti manyti, kad geras šeimininkas yra tas, kuris savo šunį nuolat užima. Ilgas pasivaikščiojimas. Kamuoliukas. Treniruotė. Uoslės žaidimas. Dar truputį kamuoliuko. Vakare gal kokie triukai, nes juk protingą šunį reikia nuolat stimuliuoti.
Ir tada netyčia užauginame labai sportišką šunį, kuris puikiai moka veikti, bet visiškai nemoka sustoti.
Todėl, kai mūsų anketoje 65 žmonės rašo galintys šuniui skirti 3-5 valandas per dieną, mes automatiškai nepagalvojame: „Puiku, penkios valandos - idealus šeimininkas.“ Trys valandos gali būti labai prasmingas bendras laikas. Ir tos pačios trys valandos gali būti toks veiklų maratonas, po kurio nei žmogus, nei šuo nebenori vienas kito matyti.
Mums daug svarbiau tvarumas. Ar tokį gyvenimą įmanoma palaikyti metus, o ne tik pirmas tris savaites po šuniuko parsivežimo?
O jeigu gyvename bute?
105 iš 117 žmonių gyvena mieste arba priemiestyje. Tik 12 nurodė kaimišką vietovę ar sodybą.
Tai reiškia, kad realus XXI amžiaus australas gana dažnai neatsibunda šalia avių. Jis atsibunda Vilniaus bute. Važiuoja liftu. Praeina pro troleibusą. Laukia prie perėjos. Mokosi nekreipti dėmesio į kaimyno šunį ir vakare miega svetainėje.
Ir su tuo viskas gerai.
Didelis kiemas yra patogumas, tačiau jis nėra šuns gyvenimo kokybės sertifikatas. Šuo gali nuobodžiauti ir 20 arų sklype - tiesiog turės daugiau vietos tam daryti. Lygiai taip pat butas savaime nėra kliūtis, jeigu šeima supranta šuns poreikius ir sukuria jam prasmingą gyvenimą už tų keturių sienų.
Todėl mums daug įdomiau ne kiek žmogus turi kvadratinių metrų, o kas juose ir už jų ribų vyks.
O tada ateina spalva
Čia jau būkime visiškai sąžiningi. Australų aviganiai yra labai gražūs šunys.
Tik 44 iš 117 žmonių pasakė apskritai neturintys spalvos prioriteto. Likę turėjo bent šiokią tokią viziją. Vieniems patinka blue merle, kitiems red tri, dar kiti svajoja apie mėlynas akis.
Dėl lyties 41 žmogus labiau norėjo patino, 33 - kalytės, 23 sakė, kad nesvarbu, o dar 20 labai normaliai prisipažino: tiesiog nežinome, kuo tai realiai skiriasi.
Norėti tam tikros išvaizdos nėra nusikaltimas. Problema prasideda tik tada, kai išvaizda tampa svarbesnė už šunį, su kuriuo reikės gyventi.
Po penkerių metų daug labiau jausite ne kailio spalvą, o jo energiją, jautrumą, santykį su žmonėmis, gebėjimą nusiraminti, reakciją į naujas situacijas ir tai, kaip jūs abu susikalbate.
Todėl mūsų darbas nėra žmogui pasakyti: „Tau negali patikti blue merle.“ Gali. Tiesiog norime, kad prie spalvos dar būtų pridėta maždaug trisdešimt svarbesnių dalykų.
Tai koks žmogus galiausiai yra „tinkamas“?
Po 117 anketų vis dar neturime formulės. Ir turbūt gerai.
Tačiau vienas dalykas kartojasi labai aiškiai: mums daug didesnį pasitikėjimą kelia ne tobulas žmogus, o žmogus, kuris realistiškai mato savo gyvenimą. Žmogus, kuris pasakoja, kaip gyvena dabar, o ne kokiu sportininku taps gavęs šunį. Kuris supranta, kad šuniui reikia ir veiklos, ir miego. Kuris, net jeigu šuns labai nori vaikas, žino, kad atsakomybė vis tiek bus suaugusiojo. Kuris pagalvoja apie darbą, ligas, keliones ir pagalbą. Kuris gali pasakyti „šito nežinau“.
Ir kuris yra pasiruošęs kreiptis pagalbos anksčiau, nei maža problema tampa labai didele.
Beje, būtent šitoje vietoje mūsų rezultatai maloniausi: 111 žmonių veisėją įvardijo kaip svarbų informacijos šaltinį, 96 pasitikėtų pasirinktu treneriu, 99 planuoja lankyti mokymus.
Mums tai daug svarbiau už tobulai užpildytą anketą.
Nes anketa nėra stojamasis egzaminas į australų aviganių universitetą. Kartais po jos iš tiesų randame labai tinkamą šuniuką. Kartais suprantame, kad geriau palaukti kitos vados. O kartais pokalbio metu paaiškėja, kad žmogui apskritai labiau tiktų kita veislė.
Visi trys atsakymai gali būti geri.
Todėl pildant mūsų anketą nereikia bandyti atspėti, ką norėtų išgirsti veisėjas. Mums daug naudingiau išgirsti tiesą.
Nes australų aviganiui nereikia žmogaus su didžiausiu kiemu, ilgiausiu žygių sąrašu ar gražiausiai parašytu atsakymu. Jam reikia žmogaus, su kuriuo gera bus gyventi ir šeštadienį miške, ir visiškai paprastą trečiadienį namuose.