„O kiek valandų per dieną jam reikės?“
Šitą klausimą girdime nuolat ir visiškai suprantame, kodėl žmonės jį užduoda.
Skaičius suteikia ramybės.
Jeigu atsakytume „dvi valandos“, būtų labai patogu. Ryte 45 minutės, vakare valanda, dar truputį pažaisti ir viskas - australo baterija iškrauta, dienos norma įvykdyta.
Deja, šuo nėra „Garmin“ aktyvumo žiedas.
Ta pati viena valanda gali reikšti visiškai skirtingus dalykus. Valanda lėtai vaikštant miške ir uostant nėra tas pats, kas valanda intensyviai gainiojant kamuoliuką. Pasivaikščiojimas ramioje vietoje nėra tas pats, kas miesto centre tarp automobilių, žmonių ir šunų.
Laikrodyje abiem atvejais bus 60 minučių. Šuns galvoje - visai ne.
Kaip netyčia užauginti atletą be OFF mygtuko
Australų aviganis tikrai nėra veislė, kuriai užtenka apeiti namą ir likusią dieną dekoruoti sofą. Tai atletiškas, darbinės kilmės ir paprastai labai smalsus šuo.
Bet būtent dėl to kartais pakliūname į kitą kraštutinumą.
Australas neramus? Reikia daugiau iškrauti. Vis dar neramus? Matyt, vakar buvo per mažai. Dar ilgesnis pasivaikščiojimas, daugiau kamuoliuko, daugiau bėgimo.
Ir kurį laiką tai net veikia.
Tik kartu vyksta vienas labai logiškas procesas: šuo tampa fiziškai stipresnis.
Vakar jam reikėjo penkių kilometrų. Po kelių mėnesių penki kilometrai jau apšilimas.
Sveikiname - užauginome atletą. Tik OFF mygtuko vis dar neradome.
Poilsis irgi yra įgūdis
Todėl kalbėdami apie australų veiklą mes visada įtraukiame dalyką, kuris skamba daug mažiau įspūdingai: poilsį.
Šuo turi mokėti ne tik veikti. Jis turi mokėti baigti veikti.
Geras pasivaikščiojimas nėra vien tas, po kurio šuo fiziškai pavargęs. Mums įdomu, kas vyksta grįžus namo. Ar jis gali atsigulti ir ilsėtis? Ar dar dvi valandas vaikšto iš kambario į kambarį ir ieško kito projekto?
Tas pats galioja ir protinei veiklai. Galvosūkiai, mokymas, uoslės užduotys ir darbas su žmogumi yra puikūs dalykai, tačiau ir jų galima prikrauti tiek, kad šuns nervų sistema tiesiog nebespės persijungti.
Ypač svarbu tai prisiminti su šuniukais.
Pervargęs mažylis nebūtinai gražiai atsiguls miegoti ir aiškiai informuos: „Ačiū, šiandien gavau per daug įspūdžių.“ Dažnai jis pradės lakstyti, kandžiotis, loti, nebegirdėti žmogaus ir atrodyti taip, tarsi energijos būtų dvigubai daugiau.
Ir labai lengva pagalvoti: vadinasi, reikia dar paveikti.
Kartais reikia visiškai priešingai.
Vieno tobulo grafiko nebus
Kiek veiklos reikia konkrečiam šuniui, keisis visą jo gyvenimą. Šuniukas dar auga. Paauglys vieną dieną atrodo galintis viską, o kitą - pavargsta nuo gerokai mažesnio krūvio. Suaugęs šuo turi kitą ištvermę. Senjorui veiklos poreikis neišnyksta, tačiau keičiasi jos forma.
Todėl vieno tobulo grafiko nebus.
Mūsų apklausoje 65 iš 117 būsimų šeimininkų rašė planuojantys skirti šuniui 3-5 valandas per dieną, 39 - 1-2 valandas, 11 - daugiau nei penkias.
Tokius skaičius naudinga žinoti, bet jie mums yra pokalbio pradžia, ne vertinimas.
Nes daug svarbesnis klausimas yra: kaip atrodo jūsų savaitė?
Ar tame gyvenime yra miško, mokymosi, bendro laiko ir naujų patirčių? Ar yra ir ramūs vakarai? Ar šuo turės miegoti, kol jūs dirbate? Ar planas veiks net tada, kai savaitė bus prasta?
Australui nereikia šeimininko, kuris kiekvieną dieną laimi aktyviausio žmogaus Lietuvoje konkursą.
Jam reikia prasmingo ir tvaraus gyvenimo.
Kartais jame bus ilgas žygis. Kartais treniruotė. Kartais dvidešimt minučių lėto uostinėjimo. O kartais - lietingas antradienis, kai visi tiesiog norėtų ramiai pabūti namuose.
Ir gerai gyvenantis šuo turėtų mokėti būti jūsų partneris visuose keturiuose scenarijuose.
Kvietimas: Pokalbyje apie būsimą šuniuką nesitikime sporto rezultatų sąrašo. Norime suprasti jūsų savaitės ritmą ir kartu įvertinti, koks energijos bei jautrumo profilis joje būtų tvarus.